Rašiniai / Darbai

Apie laisvę tinkluose

Artėja sausio 13, prisiminimų apie nepriklausomybę laikas. Tuoj choru klegėsim kokie mes (buvom?) kovotojai už laisvę, kiek daug pasiekėm. Tada kovojom dėl laisvės nuo neteisingos, išnaudojančios melo imperijos. Bet atsiradus naujai veiklos teritorijai, internetui, su džiaugsmu tapom naujų imperijų piliečiais.

Naujieji karai nebebus dėl teritorijos - jie bus dėl protų. Ar tik ne Ian Bremmer taip sakė, kalbėdamas apie Nato ateitį? Bet net jei ne jis, tai tikrai ne tik jis. Šitas procesas akivaizdus: nuo rusiškų trolių fermų iki kinietiškų tik-tok. Laisvė yra ne tik judėjimo laisvė, bet ir žinojimo laisvė. Dėl to po truputį bandau mažinti priklausomybę nuo feisbuko ir gūglo (apie jį gal kada vėliau).

Man negaila kad FB siekia pelno, nei kad žino kokių dalykų dažniausiai ieškau - nematau čia didelės problemos. Ir net socialinių burbulų nebijau - manrods mes į juos savanoriškai sulendam net gyvo bendravimo ratuose, vien dėl tingumo ir pigaus komforto. Bet man nepatinka būti priklausomam nuo komercinių monopolių. Nepatinka suprasti, kad jei kada nors dėl ko nors nepritarsiu, vienintelė protesto forma bus man prarasti daugelį metų darytus įrašus ir pokalbius. Pasitraukti nepralaimint neįmanoma.

Kai konkurencijos beveik nėra, monopolistais gali pasitikėti tik dėl vieno - turėsi jiems nešti vis daugiau ir daugiau pelno. Nes verslą varo pelno augimo lūkesčiai. Jei kiekvienas naujas korporacijos vadovas ir kiekvienas vadybininkėlis nežadės išspaust dar daugiau naudos iš kiekvieno vartotojo, ir jų pažadais nepatikės investuotojai, tiesiog kris akcijos. Todėl kol saulė šviečia, visa grandinė vadybininkų, marketingistų (ir neabejoju, psichologų) rūpinasi, kad kitais metais vartotojai klikintų procentu ar dviem daugiau reklamų (ar kažko kito). Pamenat pasakėčią apie gudruolį, kuris iš kažkokio šeicho paprašė atlygį sumokėti grūdais: ant vieno šachmatų lentos langelio vieną grūdą, ant antro du, toliau keturis, aštuonis, ir t.t.? Užpildžius vos 64 langelius, šeichas nebeišsimokėjo, nes gudrutis geriau suprato progreso dėsnius.

Matau, kad su feisbuku tas ir vyksta, ir laisvės čia tik mažės. Teoriškai išeitis yra: atviri, decentralizuoti socialiniai tinklai, bendraujantys vienu standartiniu protokolu. Tinklų gali būti daugybė skirtingų, jų serverius gali laikyti kokios tik nori organizacijos, visų jų vartotojai gali bendrauti tarpusavy, ir jie gali iš vieno kraustytis į kitą neprarasdami nei įrašų nei sekėjų.

Nors kol kas decentralizuoti tinklai sudaro tik mažytę, visiškai teorinę konkurenciją feisbukui ir tviteriui, man atrodo kad tai būtų teisingas civilizacinis posūkis. Ir nenoriu balsuoti kojomis prieš jį - tad šiemet bandysiu intensyviau naudoti gana gražiai išvystytą "mastodon" tinklą, o į fb dėsiu nebent nuorodas iš ten.

Toks tad paaiškinimas ir pasiaiškinimas, kodėl nuo šiol įrašų tiesiogiai į fb nebedarysiu. Suprantama, ką čia išdėsčiau, tai ne tik pasiaiškinimas, bet ir nedrąsus kvietimas bent patyrinėti. Nes didesnių kovų vienas nepakovosi, - nei dėl laisvės, nei dėl protų.


rašyta į feisbuką 2021 01 10

Jan 10, 2021

Creative Commons licencija
Šio turinio platinimas leidžiamas pagal
Creative Commons 4.0 by-sa licenciją.