Pilegrimsleden 2.
Ryte užsuko Sigrid ir atnešė pusryčių bei pietų lauknešėlius: maišely po porą sumuštinių, spurgą ir buteliuką sulčių. Pasidžiaugiau tokia pilna įdomybių aplinka, ir gavau personalinę ekskursiją po restoraną.
Kelias smagus ir įvairus: per ganyklas, kaimo keliukais, kone kalnų takeliais, lygumomis ir lentomis per pelktes.
Apie pietus skambina Sigrid. Sako, palikai pakrovėją. Sako, žinau ką tau tai reiškia, tai važiuosiu maždaug ton pusėn kur tavo nakvynė, galiu palikt jį recepcijojs. Daug emocijų vienu metu - ir baisi problema ir jos sprendimas viename sakinyje. Likti be telefono būtų iššūikis: ne tik be ryšio, bet ir be žemėlapių. Ir kas sakė kad skandinavai - atšiaurūs žmonės.
Ilgainiui dulksna virto normaliu lietučiu. Pietums radau sausą vietą - po gana įspūdingai kelią apžergusia kluono (ar ko ten) rampa. Gera proga įvertint įrangą. Kojos stebuklingai liko sausos, neperšlampamos antkelnės - visai reikalingas ir patogus dalykas, o striukė kažkiek drėgmės rodės praleidžia, bet tokiam lietui - pats tas. Rimtesnėj liūty gal ir permirkšiau.. Bet dar ryt truputį žada palyti, ir orai turėtų keistis. Primusiukas labai patogus, tikrai nesigailiu kad nešuuosi - ir kavai, ir sriubai. Ir naujoji kuprinė atrodo patogi ir gero dydžio. Ir aišku, paskutinės nakties 3d spaudinukas - dėkliukai kiaušiniams, tikrai energijos ir ūpo konteineriukai (bet aišku, jau pradėjau galvot kaip patobulint).
Nakvynės vieta tikrai smagi - bendras stalas su daugybe keliautojų. Smagi kompanija pasitaikė, ir aš jau atpratau būti jauniausias kambary. Porelė senjorų iš kalifornijos, dėdulė sako dirbęs Bell, Sun ir galiausiai Gūgle, kas jam leido anksčiau išeit pensijon. Irgi rašo tinklaraštuką apie šitą kelionę. Kitas - ekonomistas iš Danijos, labai šviesus ir vis juokus laido. Man pasirodė, kažkaip panašiai mąstom. Sako gali būti riesta JAV dėl dolerio, nes jis niekuo kitu neparemtas, tik pasitikėjimu - o pasitikėjimas kaiptik ir menksta.
Už lango vėjai. Laikas link rytojaus.