Pilegrimsleden 4-5. Pelkių slidės ir vario kasyklos

Vakar nebuvo ūpo ir laiko rašyt, nepaisant to, kad miegojau vienas didžiulėj salėj ir iškeliavau tik pusę vienuolikos. Ir nepaisant to, kad buvo tikrai ypač gražus kelias.

Visokias verandėles čia dažnai paverčia pusiau šiltnamiais, įsileisdami daug šviesos. Kartais iš fasado net nesuprasi, kiek viduj šviesos. Šiltnamio ir ne-šiltnamio riba taippat ne visada aiški. Šiltnamukus stato beveik kaip namukus, iš rimto karkaso, tik dengia skaidriais plastikais. O agurką štai sugebėjo išauginti tiesiog mažoje verandoje, kone prieangyje.

• 
• 
• 
• 
• 

Radus tokį grybą nebuvo kur trauktis: teko jį panaudot pietums. Tai truputį atpjausčiau lašinuko nuo kumpio kraštų, paskrudinau puodo dangtelyje, ir paskui sumečiau į makaronsriubę. Laabai gerai gavosi.

Dienos džiaugmsas - kelias per pelkę. Na, tokį žliugsintį mišką, per kurį teka gausybė upelių. Ir jokių uodų. Bet didelė kelio dalis buvo išklota dviem lentom, tarsi slidėm. Labai patogu eiti: visada viena lenta vienai kojai, kita - kitai.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Pelkės pabaigoje laukė maloni pavėsinė su minkšta sofa ir ritiniu maišelių, į einantys “teisinga” kryptimi gali užvilkti ant batų ir taip juos truputį apsaugot nuo vandens.

• 
• 
• 
• 
• 
• 

Šiandien kelias visiškai kitoks. Beveik visą laiką keliais, žvyrkeliais ar asfaltuotais pėsčiųjų-dviračių keliukais. Maniau bus nyki diena, bet anaiptol: reljefas ir besikeičiantis horizontas neleido nuobodžiaut.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Sudomino milžiniškas kaminas kaimelio sankryžoj. Iš tikro ten vario lydymo krosnis iš XVII amžiaus.

• 
• 
• 

Vario ir kitų vertybių kasyklos čia pasirodo buvo pagrindinis ekonomikos variklis. Užėjau į Orklos “Insdustrijos muziejų”, ir radau netikėtai gerą ekspoziciją apie tas kasyklas. Puikus kuratorių ir architektų darbas: erdvės mažai, bet pasakojimai trumpi ir intensyvūs, pilni idėjų ir paliekantys lankytoją su smalsumu. Įtraukia technologijas, ekonomiką, politiką, miestelio dabartį ir ateitį, moterų padėtį, socialinię atskirtį, dar įtalpindami interaktyvių žaislų ir suaugusiems ir visai mažiems. Sako, atidarytas vos prieš tris metus.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Likus keliems kilometrams prisėdau pailsėt ir išsivirt kavutės prie tokio keliautojų namelio, kur galima tiesiog laisvai apsistot. Mažai čia tokių. Ten tokia simpatiška olandė užkandžiauja. Sako, keliauja su palapine nuo Vokietijos-Danijos sienos, šiandien 1800 km ribą peržengė. Dar papasakojo apie dušą iš ežero vandens - tai iškart smalsu pasidarė, prisiminus mūsų eksperimentus praeitą vasarą.