Camino 3. Barcelo
Lijo. Išėjau nesulaukęs kol atsidarys parduotuvės, tad pirmą kavą gavau už 5km. Pasijuto užvakarykštė nemiga, o gal kiek ir vakarykštis bokalas, tai prasėdėjau kavinėj gerą pusvalandį. Nugirdau kaip barmenė amerikietei piligrimei aiškina kad aplinkinis maršrutas per kalną lyjant gali būti pavojingas, ir juo eiti nerekomenduoja. Be to, tokiu oru iš ten vandenynas tikrai nesimatys. Suklusau, nes pas mane pažymėta dar kelis km reiks nuobodoku siauru keliu, kuris iki šiol buvo pilnas mašinų ir beveik be šaligatvių. Slidu nebuvo, o keistas pasaulėlis kalno viršūnėj pasirodė visai vertas žygio. Koplyčia prie dvaro, apsupta keistu parku, kuris šlaituose prisėtas akmeninių apsamanojusių suolų ir stalų. Daugybės. O dvarely radau kavinę aprasojusiais langais. Prisėdau arbatos.
Nusileidęs sutikau piligrimų porelę. Vyrukas iš Haičio, pasirodo sodininkas: pakeliui fotografuoja visus įdomesnius augalus. Parodžiau ant kalno rastą keistą sėklą. Sako pakrapštyk ir pauostyk, jei pakvips eukaliptu, reiškia eukaliptas. taip ir buvo. Dar stebėjom kaip vietiniai daigus uždengia plastiko buteliais be dugno tokius mini šiltnamiukus padaro.
Vėl sutikau Thiery, sėdėjo lauko kavinėj su pliaženkėm. Pasirodo buvau teisus - nusitrynė kulną ir nebegali eiti, turi gydyti koją. Prisipažino kad jam sunku priimti kažkieno pagalbą - nori sunkumus įveikti pats..
O Barcelo.. savotiška vieta, tikrai su charakteriu. Bet net nežinau ką pasakyt. Gal ryt.
Camino 0. Atvykimas į Porto
Išsiskalbiau, užkrimtau ir priguliau kažką užrašyt. Skrydžių dienos tokios ir būna - lyg visąlaik sėdi, nelabai ką darai o paskui staiga pavargsti.
Labai smagus miestas pasirodė tas Porto. Važiuodamas iš oro uosto pamačiau metro stotelę pavadinimu "Casa da Musica". Pažiūrėjau žemėlapy kad vos pora km nuo mano viešbutuko, ir spėjau išokt pro duris. Tikrai smagi erdvė: stovi toks luitas su įvairiausiais plyšeliais, pro kuriuos visai giliai žvilgsnis įkrenta, o aplink reljefas banguoja ir riedlentininkai laksto: kas filmuojasi o kas reljefe "įpjautuose" suoliukuose gulinėja. Malonu buvo jį aplankyti - šita koncertų salė buvo vienas iš matomiausių naujų pastatų kai studijavau.
O ir visam mieste pilna modernios architektūros, kuri dažnai labai nepastebimai persipina su senąja. Atrodo kad abiejų kone po lygiai.
Viešbutėlis paprastas ir smagus, pilna to pietietiško kiek aitriai gaivaus kvapo kurio pavadinimo niekaip neįsimenu.
Kambary yra kriauklytė ir bidė, o kitam aukšte - milžiniška vonia su betonine vonele skalbimui. Nepajungta tik. Užtai skalbinių džiovykla pradžiugino.
