Kartais atrodo, kad arba aš išprotėjęs, arba beveik visi aplinkui. Kaip čia yra kad tiek daug kalbama apie "socialinių tinklų" žalą ir manipuliacijas, bet tiek mažai daroma. Lyg nebūtų pasirinkimo, lyg tai būtų kažkokia istorinė neišvengiamybė.
"Socialinius tinklus" šitoj vietoj rašau kabutėse, nes Lietuvoje tai reiškia elementariai Feisbuko/Instagramo tandemą, su trupučiu tiktoko. Mes kaip visuomenė sėdime vienos firmos kišenėje ir nežinom kaip iš jos išlipti, o gal tiesiog nenorim. Net jei tai akivaizdus nacionalinio saugumo klausimas - ir tai buvo aišku dar iki Trampo. Dabar, kai JAV patikimumas taip susvyravo, o tech gigantai atvirai padlaižiauja prezidentui, tapo gerokai nesaugiau. Tikiuosi kad apie pačius tinklus, apie tai, ką galėtume bendrai ar individualiai daryti, dar rasiu laiko išdėstyti nuosekliau, bet šiandien noriu užrašyti trumpą kuriozą su FB mesendžeriu.
2024-tais Europa paskelbė Digital Markets Act - teisinį instrumentą, kuris turėjo sumažinti skaitmeninių gigantų vienvaldystę ir sugrąžinti kažkiek konkurencingumo į jų rinkas. Buvo pagrąsinta žvėriško dydžio bauda - 10% globalios apyvartos, tad Meta vieną parodomąjį veiksmą visgi padarė. Kaip buvo reikalaujama, Europos vartotojams buvo suteikta galimybė atskirti FB mesendžerio paskyrą nuo FB socialinio tinklo paskyros. Esu tikras, kad visi gavote pranešimą apie tokį pasirinkimą, ir turbūt niekas nesuprato kam to reikia ir kas čia gero. Išskyrus, aišku, vieną tokį čia rašantį, kuris iš karto apsidžiaugė ir pamatė tame progą būti geru europiečiu. Trumpai papasakosiu kaip tai atrodė praktikoje.
Pirma, vartotojui pasiūloma susikurti antrą paskyrą, kuri bus atskira nuo pagrindinės FB paskyros (taigi, FB klientų nominaliai padaugėja, ir rinkos vertė kyla). Antra, visi tavo kontaktai lieka FB paskyroje ir į naują neperkeliami. Taigi, norėdamas kam nors parašyti mesendžeriu, turi jų iš naujo ieškoti ir belstis kad priimtų žinutę. Klaikiai nepatogu, niekam to nereikia. Bet net supratęs kas vyksta ir pyktelėjęs, vistiek nutariau būti užsispyręs ir naudoti kitą mesendžerį. Šiokią tokią prasmę tame visgi įžvelgiau: kad aplinkiniai matydami mano užsispyrimą ir nepatogumus, kuriuos priimu, gal gal gal truputį rimčiau pažiūrės į šituos procesus.
Mesendžerio su senąja paskyra telefone piktybiškai nenaudojau, feisbuko appso į telefoną irgi neįsileidžiu, per telefoninę naršyklę fb puslapis mesendžerio irgi nerodo - sako siųskis appsą. Tai ir naudojau mažiau - kas norėjo mane pasiekt, nesunkiai rado kitų būdų, o fb vistiek atsidarau jei ne kasdien tai bent kasantrą, nes visai asocialus pasidaryti irgi neketinu.
Taip prasiminkiau gerokai virš metų, kol teko keisti telefoną. Ir tuomet paaiškėjo, kad turėjau rimčiau pažiūrėti į 2FA, kur buvau pasirinkęs naudopti ne ymeilą, o ant atviro kodo Aegis authenticator, kurio slaptažodį sugebėjau praganyti (gal būtų suveikęs piršto antspaudas, bet sudužus ekranui nebeturiu kaip patikrint).
Trumpai tariant, praganiau prieigą, ir nutariau kad eksperimentą laikas baigti. Kažkiek jaučiu pralaimėjimo kartėlį - bet gerokai mažesnį nei tada, supratus, kaip buvo apmulkinta Europa. Bet galbūt čia dar ne pabaiga - nesenai Meta visgi gavo 200 milijonų baudelę už būtent DMA pažeidimus, ir gal čia dar bus kovų.