Paskutinė diena buvo ne tik pagal planą neįdomi, bet ir lietinga. Kelias vedė per priemiesčius, o Santiago - visiškas turistynas. Net išėjimas iš centrinės katedros padarytas pro suvenyrų parduotuvę.
Kita vertus, čia pirmąkart pamačiau Ukrainos vėliavų. Vieną prie vaikų darželio, kitą virš įėjimo...
Tai va nieko ir neveikiau. Pradrybsojau jachtoje iki pietų.
Pietums Nichole padarė makaronų su daržovėmis, sočiai pavalgėm. Jose turėjo reikalų mieste, o mes išėjom pasivaikščiot iki gretimo kaimelio, kur nieko žymaus kaip ir nėra.
...
Atsikėlę išsikvietėm tą patį taksistą, ir jis mus grąžino iš kur vakar paėmė.
Kelias nuo vienuolyno žemyn tikrai buvo nuostabus. Tankmėje palei sraunų upelį, nusėtą malūnų griuvėsiais, leidausi kokius penkis šešis kilometrus. Tikrai viena gražiausi...
Ryte Combarro pasirodė gerokai kitoks: tuštesnis, su atoslūgio atvertais plotais bei praėjimais. Prasiėjau lėtai, beprasmiškai rankiodamas kriauklytes ir apžiūrinėdamas dumblius - beveik kaip šuo kuris visur stabčioja kad tik dar neiti namo. Yra kažkas keisto tuose potvyniuose.
...
Šiand reikėjo pajudėt iš Vigo, kažkur link Pontevedra, kur prasideda legendinė Variante Espiritual atkarpa. Autobusu, nes traukinys tik vienas ir popiet.
Išsirinkau apsistot Combarro, apie 7 km už Pontevedros. Tiesiog kad mažiau.u laiko praleist mie...
Vakar prie laužo jau nieko neberašiau, bet ta albergė tikrai buvo išskirtinė. Šeimininkas - jaunas belgas, anksčiau dirbęs vaidybos mokytoju ir virėju, savo rankomis pusiau hipiškai įrengtuose namuose mus vaišino savo gamintu maistu ir juokino iki vakaro. Man gal kiek per garsiai, bet tikrai ne nuob...
Kalnas nepasirodė toks jau aukštas, smagiai pūškuodamas perlipau per porą valandų. Jėgų pakako ir kojos nešė greit.
B...